Priklausomybė nuo azartinių lošimų: priežastys, simptomai, pasekmės ir galimos išeitys

Priklausomybė nuo azartinių lošimų – tai rimtas iššūkis, galintis sukelti ilgalaikę žalą asmeniui ir jo aplinkai. 

Šiame straipsnyje aptarsime šio sutrikimo kilmę, simptomus, pasekmes bei galimus gydymo ir prevencijos būdus.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų – kas tai?

Priklausomybė nuo azartinių lošimų yra elgesio sutrikimas, kai žmogus praranda gebėjimą valdyti savo potraukį lošti ir, nepaisydamas finansinių, emocinių bei socialinių pasekmių, tęsia šią veiklą. 

Lošimas dažniausiai prasideda kaip pramoga, tačiau peržengus sveiko azarto ribas, jis tampa patologine priklausomybe, sukeliančia nuolatinius iššūkius ir sunkumus.

Kaip žmogus pamažu įstringa lošimų priklausomybės pinklėse?

Priklausomybė nuo azartinių žaidimų dažnai prasideda nuo lošimo kaip laisvalaikio pramogos, kuri suteikia pasitenkinimo ir skatina lošti dar kartą.

Tačiau laikui bėgant lošimo seansai tampa vis dažnesni, ir žmogus rizikuoja prarasti savo veiksmų kontrolę, kol galiausiai lošimas tampa pagrindiniu užsiėmimu. FOMO poveikis kazino aplinkoje gali dar labiau sustiprinti šią priklausomybę – lošėjai bijo praleisti „didelį laimėjimą“ ar „sėkmingą progą“, todėl jie lošia dažniau ir rizikuoja didesnėmis sumomis.

Kai kuriems lošėjams atsiranda stiprus noras lošti vis daugiau, ypač bandant susigrąžinti prarastus pinigus. Dėl to lengvai prarandama pusiausvyra, ir lošimas tampa nekontroliuojamu įpročiu.

Panašumai ir skirtumai tarp priklausomybės nuo lošimų ir alkoholio ar narkotikų

Azartinių žaidimų priklausomybės priežastys

Apžvelkime, kokios galimos priklausomybės nuo lošimų priežastys.

Psichologinės priežastys

Emocijų reguliavimo sutrikimai – žmonėms, kurie sunkiai valdo savo emocijas, lošimas gali tapti būdu pabėgti nuo neigiamų jausmų.

Depresija ir nerimas – asmenys, patiriantys nerimą ar depresiją, dažnai ieško paguodos azartiniuose lošimuose, tikėdamiesi bent trumpam pasijusti geriau.

Kontrolės iliuzija – lošimo metu žmonės dažnai mano, kad gali kontroliuoti žaidimus. Ši klaidinga nuomonė skatina lošti vėl ir vėl, net jei jie pralaimi.

Nuobodulys ir vienatvė – žmonės, kurie jaučiasi nuobodžiaujantys arba socialiai atskirti, dažniau ieško lošimų kaip pramogos, nesuvokdami galimų pasekmių.

Socialinės priežastys

Šeimos įtaka – jei šeimoje buvo žmonių, kurie lošė, tai gali padidinti priklausomybės tikimybę. Tokia patirtis gali paveikti elgesį ir požiūrį į lošimus.

Draugų aplinka – draugai, kurie mėgsta lošti, gali daryti spaudimą prisijungti prie jų. Šis poveikis gali būti stiprus, ypač jauniems žmonėms, kurie nori pritapti prie savo draugų.

Socialinė izoliacija – žmonės gali pradėti lošti, siekdami susirasti naujų pažinčių arba pabėgti nuo vienatvės jausmo. Lošimas gali tapti laikinu sprendimu, tačiau jis dažnai atneša dar daugiau problemų.

Biologinės priežastys

Genetinis polinkis – tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali padidinti lošimo priklausomybės riziką. Pavyzdžiui, genai, susiję su dopamino receptoriais, gali sustiprinti jautrumą laimėjimui, todėl lošimas tampa patrauklesnis. Be to, genai, kurie veikia impulsyvumą ir emocijų valdymą, taip pat gali skatinti polinkį į priklausomybę.

Cheminis disbalansas smegenyse – pavyzdžiui, dopamino kiekio svyravimai – gali sustiprinti norą lošti ir sumažinti gebėjimą kontroliuoti potraukį, taip didindamas priklausomybės riziką.

Priklausomybės nuo lošimų simptomai

Toliau apžvelgsime priklausomybės nuo lošimų simptomus:

Elgesio simptomai

• Asmuo nuolat žaidžia, nepaisant neigiamų pasekmių.
• Dažnai meluoja apie lošimo mastą ir dažnumą.
• Asmuo patiria pinigų trūkumą, dėl kurio gali skolintis arba imtis nusikalstamų veiksmų.
• Ignoruoja darbą, šeimą ir draugus dėl patiriamos priklausomybės.

Emociniai simptomai

• Asmuo patiria laimėjimo euforiją ir motyvaciją rizikuoti dar daugiau.
• Jaučia depresiją pralaimėjus.
• Lošėjas patiria nerimą ir įtampą lošimo metu arba galvodamas apie jį.

Priklausomybės nuo azartinių lošimų pasekmės

Priklausomybė nuo lošimų turi rimtų asmeninių ir socialinių padarinių bei kenkia santykiams šeimoje.

Asmeninės pasekmės

• Finansiniai sunkumai dėl nuolatinių pralošimų.
• Santykių problemos su artimaisiais ir draugais.
• Darbo praradimas dėl nesugebėjimo susikaupti ir vykdyti pareigų.
• Sveikatos problemos, tokios kaip lėtinis stresas ir miego sutrikimai.

Socialinės pasekmės

• Izoliacija nuo draugų ir šeimos.
• Sugadinta reputacija, ypač kai priklausomybė tampa vieša.
• Teisinės problemos dėl skolinimosi ar nesąžiningo pinigų naudojimo.

Problemos šeimoje

• Santykių įtampa, kai šeimos nariai nebegali toleruoti priklausomo asmens elgesio.
• Skyrybos dėl lošimų sukeliamų problemų.
• Emociniai vaikų sutrikimai, kylantys dėl nestabilios aplinkos šeimose.

Priklausomybės nuo lošimų gydymas

Pasirinkus tinkamus gydymo būdus, priklausomi asmenys gali susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę.

Psichoterapija

Terapija su specialistu (Psichoterapija) padeda valdyti mintis ir elgesį, kurie skatina lošimą. Viena iš populiariausių technikų yra kognityvinė elgesio terapija (CBT), kuri padeda atpažinti ir pakeisti žalingus mąstymo įpročius.

Motyvacinė terapija skatina norą keistis ir stiprina vidinę motyvaciją. Taip pat naudinga grupinė terapija, pavyzdžiui, anoniminių lošėjų (GA) susitikimai, kur žmonės gali pasidalinti savo patirtimi ir gauti palaikymą.

Vaistų terapija

Vaistai (Farmakoterapija) gali padėti sumažinti potraukį lošimui, nes jie veikia smegenų cheminius procesus. Dažniausiai naudojami naltreksonas ir antidepresantai. Naltreksonas blokuoja smegenų malonumo centrus ir mažina euforijos pojūtį lošiant.

Antidepresantai padeda suvaldyti nuotaikos svyravimus ir emocijas, kurios gali skatinti lošimą. Svarbu, kad vaistų vartojimą prižiūrėtų gydytojas.

Savipagalbos grupės

Jei susiduriate su azartinių lošimų priklausomybe, Lietuvoje galite kreiptis į šias pagalbos tarnybas:

• Lošimų priežiūros tarnyba – teikia informaciją apie pagalbos galimybes ir turi apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.
• Pagalbos linija – nemokama ir konfidenciali pagalba telefonu priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems.
• Psichikos sveikatos centrai – visoje Lietuvoje veikiantys centrai, kuriuose teikiamos psichologinės konsultacijos.
• Anoniminių lošėjų grupės – savipagalbos grupės, veikiančios pagal 12 žingsnių programą.

Geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelis metodus – vaistus, psichoterapiją ir savipagalbos grupes. Tokia strategija padeda sumažinti potraukį lošti, ugdo gebėjimą atsispirti pagundai ir mažina atkryčio riziką. Kiekvieno žmogaus gydymo planas turėtų būti pritaikytas individualiai ir prižiūrimas specialistų.

Prevencija nuo azartinių lošimų priklausomybės

Prevencija yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti priklausomybės nuo azartinių lošimų paplitimą:

• Visuomenės informavimas apie priklausomybės rizikas padeda formuoti atsakingesnį požiūrį į lošimus. Švietimo programos mokyklose ir viešojoje erdvėje suteikia informaciją apie lošimų pavojus ir moko atpažinti priklausomybės požymius.
• Teisinės priemonės gali sumažinti priklausomybės riziką. Lošimų apribojimai, reklamos reguliavimas ir azartinių žaidimų kontrolė mažina jų prieinamumą ir kuria sveikesnę aplinką.
• Palaikymo grupių ir konsultacinių paslaugų plėtra padeda žmonėms ieškoti pagalbos. Tokios programos teikia emocinę paramą ir padeda spręsti problemas, susijusias su priklausomybėmis.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų – išvados

Priklausomybė nuo azartinių lošimų gali prasidėti kaip nekaltas pomėgis, tačiau greitai tampa nekontroliuojamu įpročiu, sukeliančiu finansinius sunkumus ir problemas santykiuose. 

Lošėjai, bandydami susigrąžinti prarastus pinigus, dažnai lošia vis daugiau, gilindami skolas ir atitolsta nuo artimųjų. 

Pagalbos metodai, tokie kaip psichoterapija, palaikymo grupės ir kodavimas, gali padėti priklausomiems asmenims atkurti savo gyvenimo kokybę ir grįžti į sveiką kasdienybę.

DUK apie priklausomybę nuo azartinių žaidimų